ŽODŽIŲ PAIEŠKOS

Žodžio žmogus, – išgirsti apie kokį nors asmenį ir žinai: patikimas. Dar pridurčiau – neiškraipantis žodžio reikšmių, mat vis dažniau susiduriu su mėgstančiais pasirinkti žodžius ne pagal reikšmes, o pagal skambesį. Atitinkamai – neišsiaiškinus tikrosios prasmės – žodžių bijoma. Už žodžių užkimbama. Žodžiai mus gali užkalbėti kaip kokia lolašvili (atsiprašau, tai tik metafora).

Vasario vidurys alsuoja širdukėmis. Galėtų būti tokia graži kardiologų šventė. Tačiau ji – įsimylėjusiųjų. Prekybininkams – vis šiokios tokios „kalėdos“. Paaugliams – atrakcija. Neišnaudota – ir vėl! – proga reabilituoti šeimą, kuri dėl didėjančios „registruotos“ santuokos baimės vis labiau artėja prie gamtos: ten dabar pats „šeimų kūrimo metas“. Tačiau mes atviri naujoms tradicijoms ir vertybių perkainojimui... taigi ir naujoms senų žodžių reikšmėms.

Taip. Žodžiai įvardija vertybes. Arba savybes, kurios irgi šliejasi prie vertybių. Netyčia, vartant Dabartinės lietuvių kalbos žodyną, akis užkliuvo už žodžio moteris. Jo reikšmės: 1) vaikus gimdančios lyties žmogus; 2) tos lyties ištekėjęs žmogus; 3) žmona, pati. Susižavėjau: vis dėlto – žmogus (nors įsigilinus į žodžių derinimą – pirmiau lytis; gimdanti lytis)! Nuo kitų žmonių besiskirianti tik tuo, kad gimdo. Labai ieškojau sąvokos moteriškumas, bet tai nėra dabartinis žodis, taip sakant, nepopuliarus, nėra aktyviai vartojamas. Yra tik moteriškas – turintis tik piesteles. O kas pagal DŽ yra toji kita lytis? Vyras: 1) priešingos moteriai lyties žmogus; 2) sutuoktinis savo žmonai; 3) kurios nors srities veikėjas; 4) giriamasis žodis; kreipimosi žodis. Vyriškumo nėra; vyriškas – turintis tik kuokelius.

Pokštas ima kalbėti reikšmėmis. Pradeda ryškėti kai kurie moters ir vyro skirtumai, neturintys nieko bendra su produkavimo būdu. Kalbos tradicijoj žodis moteris neturi nei giriamosios, nei respektabiliosios reikšmės. Kol kas moterį ir vyrą sieja tik tai, kad jie abu – žmonės. Detektyvas tęsiasi.

Žmogus: 1) gyva, mąstanti, visuomeninė būtybė; 2) kas protingas, malonus, geras; 3) sutuoktinis savo žmonai, vyras.

Kaip matėme, apie moters visuomeniškumą nebuvo minėta, jei į šią savybę neatsižvelgsime jau dėl to, kad ji gimdo būsimus visuomenės narius. Mąstymas, protingumas, malonumas, gerumas gravituoja pagiriamųjų žodžių link, o jie buvo sutelkti žodžio vyras reikšmių lizde.

Žodyną užverčiu, žodžio paieškas – tęsiu. Mano rankose Respublika, laikraštis, kurio, kaip ir kitų dienraščių, paprastai neskaitau dėl visiems jų neskaitantiems suprantamų priežasčių – vidinės higienos sumetimais. Tame storame pake – du „kultūriniai-visuomeniniai priedai“: Julius ir Brigita. Juliaus paantraštė: karjera, automobiliai, pomėgiai, seksas, Brigitos – pažintys, mados, virtuvė, užkulisiai. (Kodėl moterims uždraustas seksas?!) „Skaitau“ paveiksliukus. Julius: krūtimi švyluojanti ir pasismaukusi kelnes lietuvaitė artistė, teigianti, jog gyvenime stengiasi būti griežta, bet neatsisakytų nusirengti, jeigu ją įtikintų, kad to reikia; užpakaliuko mylavimo pamokos su tos kūno dalies iliustracijomis bei reikšminga pastaba: „Moterims reikia dovanoti apatinius baltinius. Tavo išrinkti drabužėliai parodys, kokias jos vietas (išskyrus gerą širdį ir skvarbų protą – išryškinta L.A.) brangini“. Vienas atsakymas, kodėl DŽ žodį moteris teaiškina tik lytiškumo aspektu, aiškėja: geros širdies ir aštraus proto, kurio taip siekia minios studenčių, ne studentų minia nelaiko brangintinomis savybėmis: jų neįžnybsi. (O gal: ko neturi, to ir kituose neatpažįsti? Gal čia kaip su humoro jausmu: ar teko jo neturinčiajam papasakoti smagų anekdotą? Kas tai patyrė, esu tikra – apsiverkė iš nevilties.) Verčiu toliau: mašinos, žvejyba, juokeliai.

Brigita: moteris su šeima, moteris su vaikais, išsiskyrusi su savo vyru moteris, išsiskyrusi su sugyventiniu (čia jie vadinami draugais. Išvada: sutuoktinis nėra draugas.); moteris, lydinti savo žymų vyrą į priėmimus; patiekalų receptai, programa patrauklumui didinti (ją vykdant neliktų laiko nė tuo patrauklumu naudotis, o jei dar už jas turi pati susimokėti, taigi ir užsidirbti...); interviu su aktore, beje, puikiai atsikirtusia į nevykusį klausimą apie išpažįstamą religiją ar filosofiją: geriu pieną. Gal dėl to ir atitinkama antraštė „Džiulija Roberts branginasi“. Julių „puošianti“ lietuvaitė, dar nenusirenginėjanti, mat jos dar neįtikino, tačiau, sprendžiant iš fotografijos, branginasi kur kas mažiau. Žodžio brangintis antonimas lietuvių kalboje – pigintis.

Bet grįžkime prie Brigitos ir jos „paveiksliukų“: nors ir pakankamai aprengtos, bet vis dėlto dominuoja moterys. Kaip ir Juliuje. Gal tai priedas rausvosioms? Tačiau sprendžiant iš pamokų, kaip patikti, šeimų istorijų ir virtuvės receptų – greičiau kursai namų šeimininkėms bei lovų „priedams“ (būtent priedams, nes, jei dar pamenate, seksas kaip nuoroda paminėta tik Juliaus paantraštėje. Gal man pakliuvo tendencingas numeris? Imu kitą. Su straipsniu, kurio antraštėje randu ir taip nesėkmingai žodyne ieškotą žodį „Monika Beluči – moteriškumo (išretinta – L.A.) ir itališkumo įsikūnijimas“. Pagaliau sužinau, kas yra moteriškumas ir iš ko atpažįstama moteriška moteris. Cituoju:

„Moterimi tapo būdama 14-os. Atsigulė į lovą su 19-mečiu draugu <...>; Jai nėra draudžiamų temų <...>; Mano kūno formos yra atpažinimo ženklas <...>; Nuoga pozavo „Pirelli“ kalendoriui <...>; Ji buvo vampyrė, kuri lakstė nuogu biustu <...>; jai buvo labai nuobodu sėdėti prie knygų ir studijuoti <...>; galiu nusirengti šimtų svetimų žmonių akyse <...>“.

Kaip matome, „kultūriniai-visuomeniniai“ priedai (tiražas 300 000 egz.) iš tiesų patvirtina, kad DŽ teisus: lietuvaičių moteriškumas nesiejamas su išmintimi, protu, aktyviu visuomeniškumu. Tiksliau – bandoma nesieti. O žodis, kaip žinome, anksčiau ar vėliau tampa kūnu. Ypač turint omenyje, kad jis su gausiomis iliustracijomis dar tiražuojamas Lietuvos ryto priede Gyvenimo būdas, aibėse „specializuotų“ spalvotų žurnalų „panelėms“, „joms“, „moterims“, „laimoms“, „editoms“, „tik vyrams“ ir t. t.

Šio detektyvo, ieškant kelių žodžių reikšmių, klausimas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keliais šviesmečiais nutolęs nuo teksto, bet, esu tikra, kad tik iš pirmo: ar verta stebėtis, kad net trys kultūriniai leidiniai negavo paramos, o ją gavusieji maitins jiems rašančius kultūros žmones trupiniais, už kuriuos net į už 6 litus kerpančią kirpyklą nelabai teišgalėsi užsukti, ką jau ten grožio programos...; ar verta stebėtis, kad mūsų visuomenė (nesvarbu, kokiam socialiniam sluoksniui ji atstovauja) vis dar kapanojasi po miegamojo patalus, nepraleisdama progos to paafišuoti, ir po kitų „duknas“ pasikuisti, o tikroji kultūra, neskirta erogeninėms zonoms, laikosi „sveikatingumo dietos“; ir ar verta tikėtis, kad savaime ir be pasekmių įveiksime šią spuoguotą paauglystės krizę, raidos psichologų žodžiais tariant? O paskui stebimės, kad į valdžią renkama pagal grožį ir lytį, o ne pagal darbus ir išmintį.


http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2004-02-24-laima-arnatkeviciute-zodziu-paieskos/7049