rojaus lašai ...

 

 

*-*-*

rojaus

lašai

tiška

rudens

ritmu

visi

dangūs

yra

čia

sugrok ...

 

 

 

 *-*-*
sugrok
man
rudenio
spalvas
kvapus
ir vėją
sugroki
lietų
vaikštantį
stogais
palangėmis
ir parko
medžiais
išsiliejusį
sugrok
kaip laiką
neša
lapų
šuorai
kaip
sudega jis
vakaro
gaisuos
ir vėl prisikelia
ir daro
naują
šuolį

ką rinkaisi tą ir turi ...

  

 

*-*-*

ką rinkaisi
tą
ir
turi
ko bijojai
prieš
tą
ir
drebi
išdrįsk norėti
kas
džiaugsmą
kelia
ir baimės
daugiau
neužkirs
tau
kelio

visas vasaros suñkis ...

 

 

 

*-*-*

visas

vasaros

suñkis

sukrito

po kojom

princų

princesių

ir generolų

ir gatvės

šlavėjų

netekusių

amo:

tiek

aukso

pribirę

ir niekas

ano

neima

-la-

gyvybės dvasia...

 

*-*-*

gyvybės dvasia

rožės

žiedu

pavirtusi

smilgos lingavimu

žolės stiebu

šaknyse

įsismelkusi

jokie rudenys

jokios žiemos

neturi

tiek galios

kiek

dar

nesukrautas

snieguolės

plukės

ar kiaulpienės

žiedas

sapnuojantis saulę

ir dangų

ir debesį

lietumi

pagirdantį

bitės

bučinį –

pasveikinkite

vienas

kitą

meilės

pabučiavimu:

aš tavęs laukiau...

-la-

dvi dienas nebuvau ...

 

*-*-*

dvi dienas

nebuvau

namuose

klevo lapai

išvogti

laikrodžiai

nukloti

laiko

dulkėmis

nors atrodytų

nieko nebuvo

nieko nevyko

niekas

nepaliko

pėdsakų

pirštų atspaudų

tik oras

sustingęs

nejudantis

aitrėjantis

išduoda

nebūties

skonį

ir

tylą

 

-la-

po spalvotais rudenio skėčiais ...

 

 

 

*-*-*

po spalvotais

rudenio

skėčiais

įsitaisę nykštukai

gyvena

jei sutiksite

juos

pasikvieskit

jie papasakos

poringę seną

apie sodą

kur

gimė

ir augo

jų senelė

mažesnė

už nykštį

apie ežį

ir ežio

liemenę

ir ežienės

raštuotą

prikyštę

nusives

į rūsius

seno

vyno

rudeninio

svaigaus

tarsi meilė

kuri

persmelkia

visa

kas tyliai

tuo jausmu

ligi

šiolei

gyvena

 

-la-

ruduo sustingo kryžkelėj ...

 

*-*-*

ruduo

sustingo

kryžkelėj

be šviesoforų

ir apsispręst

negali

kas toliau

neužsimerk

rytojus

bus

kitoks

nei

šiandien nori

bet ir

kitokio jo

nesugrąžinsi

šūksniais

pakartot

 

-la-

rudenis vėjas glaustos ...

 

 

 

 

*-*-*

rudenis vėjas

glaustos

kaip šuva

prie kojų:

neišvaryki

įleiski

įsileisk

negarsiai šnabžda

pabūsiu

vasara tau

geras

ir spalvotas

būsiu

kaip gegužio

žydėjimas

tik daug

ryškesnis

ir skaudesnis

degantis spalvų

pašvaistėm

raudonom

-la

paskutiniai gamtos aprėdai ...

 

 

 

 

*-*-*

paskutiniai

gamtos

aprėdai

prieš didžiąją tylą

prieš pauzę

prieš naujo

pavasario

riksmą –

gimiau

ir dabar jau

laikykitės

ir negąsdinkit

savo šalnom –

mes jau žydim

mes mezgame

vaisių

jis subręs

ir mes pasidauginsim

ir žemė

nebus

dyka

ir bergždžia

ir jūs

homos sapiens

baikit

su savo

karais

ir černobyliais:

stiprūs ir baisūs

jūs esate

vien

tiktai

sau – – –