*-*-*
ir šita vasara
išeis
ir liks
tik gėlės
tarp knygos
puslapių
sudžiūvusios
tarsi drugeliai
liks atminty
jų aromatas
vėjo šuoras
žalias ir kvapnus
kamanės
dūzgesys
dar beržo
sėkla
kuri
kažkaip
įkris
į kišenaitę tą
kur truputį
atvipusi
dangop
žiūrėjo
*-*-*
kažką ir tau
ši vasara
nokina
rūgščiasaldį alyvinį
o gal
auksinį ranetuką
niekur
neskubantį
brandon įžengusiu
pasiskonėti
tuo
ką sukaupė
paskirtą
kitus paváišinti
kad širdys
atsigautų
kad prašviesėtų
mintys
išbūk ramiai
akimirką kiekvieną
vaisius
brandina
ne skuba
tiktai kantrus
tikėjimas –
yra kas žino
į ką
išaugti
turi
ši diena
pilna malonių - - -
-la-
*-*-*
dangaus
niekada
nebūna
per daug
ir medžių
viršūnių
žiūrėjimo
galvą užvertus
aukštyn - - -
koks vaikiškumas
skaičiuoti debesis
ir ganyti kregždes
vidury vasaros
vidury dienos
vidury miesto
vidury parko
visiems matant
kokia
gėda
namams...
*-*-*
kai užaugsiu
būsiu savimi
ir niekam
neleisiu
pereiti
skersai mano gyvenimo
užaugusi
visada apsišluosiu
aplink savo namą
ir niekam neleisiu
palikti čia
savo šiukšlių
kai užaugsiu
mokėsiu
skirti paukščius
ir pažinsiu jų kalbą
skirsiu
saldžiabalses viliokes
ir amžinai alkanus
vilkolakius
ir žebenkštis
ir naminį karvelį
kai užaugsiu
išsipinsiu kasas
ir paduosiu
skelbimą
į didžiausią laikraštį:
ieškau užaugusio.
reikalavimas
būti savimi
-la-
*-*-*
vasaros glėby
ištirpsta
visos gėlos
lieka
tik žinojimas –
ir ji
ne amžina
amžinas tik
jos atsikartojimas
ir Tavoji meilė
amžina
*-*-* pavasaris kaip apreiškimas užklumpa laukiamas tačiau kas kartą netikėtai ir nušviečia baltom liktarnom išpuoselėtus sodus ir p...
