r e m i n i s c e n c i j a
vakaras
kažkur toli
už kalvos
kaimynuose
verkia armonika
mama sako
groja maršą
koks gėlėtas žodis
kaip žydinti pieva
kaip gėlių darželis
po langais palei verandą
šoku
ištiesus rankas
sukuosi o muzika
traukia ašarą
gildo
to žodžio dar nežinau
tik regiu
už kalnelio
kaimynuos
armoniką ir
žmones sode ar kieme
jie šoka
jauni ir linksmi
dideli ir suaugę visai
eime
jau vėlu
o muzika skamba
maršas gėlėtas driekiasi priešais
kaip gyvenimo pieva
pumpuruota
ir laukianti
savo
žydėjimo
©-la-
