žiemos varymas

 

 

ž i e m o s  v a r y m a s

šiū namo
šėma
žiema
šiū namo
pro duris
pro vartus
anapus
viešo
kelio
anapus
palių
iš akių
iš minčių
su visu
pašalu
iš visų
pašalių
medžių
šaknys
bunda
syvai
į šakas
tekėti
ruošiasi
šiū namo
žiema
šiū namo

 

 

*-*-*

gėlėtam

skergatvy

sustingęs

laikas

pokštauja:

ruoškis –

tuoj prasidės

išpardavimas

žiema

paruošta

išsinešti

už vieną

centą

brangiausiai bus

parduodamas

pavasaris:

mažomis

porcijomis

kiekviena

vis kitokia

laukti

liko

nedaug

kaina –

trys šypsenos

ji buvo tokia...

 *-*-*
ji buvo
tokia
laukinė
iki skausmo
ryški
alkana
gyvenimo
džiaugsmo
netaupanti jo
kitai dienai
gyveno
trumpai
bet taip
kad matę tai
negalėjo
užmiršti
laikė ją
vėjavaike
ir mirtinai
pavydėjo
drąsos

ant debeso...

 

 

*-*-*

ant debesio

sėdinčiam

skėčio

nereikia

nereikia

ir patalų

ant debesio

sėdinčiam

net sparnų

nereikia

jis sklendžia

virš savo

svajų

ant debesio

sėdinčiam

žuvėdros

pavydi

ir pėdinantys

žeme

ant debesio

sėdintį

pavydžiai

palydi

pati

pilkiausia

minia

 

-la-

 

dienos iliuzijos...

 

 

*-*-*
dienos
iliuzijos
ištirps
nakties
tamsoj
nuskęs
giliam
danguj
lyg
mėnuo
šuliny
nepasisemsi
net jei rodysis
kad jau
laikai
delne
akimirką
kuri
gal buvo
gal ir ne

-la-

 

 

*-*-*

gyvybę

ir klestėjimą

ir palaiminimą

teikianti

ranka

yra ir

ranka

laikanti

kirvį

prie

vaisiaus

neduodančio

medžio 

 

tokia

yra

Meilė