*-*-*
gyvybės dvasia
rožės
žiedu
pavirtusi
smilgos lingavimu
žolės stiebu
šaknyse
įsismelkusi
jokie rudenys
jokios žiemos
neturi
tiek galios
kiek
dar
nesukrautas
snieguolės
plukės
ar kiaulpienės
žiedas
sapnuojantis saulę
ir dangų
ir debesį
lietumi
pagirdantį
bitės
bučinį –
pasveikinkite
vienas
kitą
meilės
pabučiavimu:
aš tavęs laukiau...
-la-
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą