*-*-*
...atleisti sunkiau? nei
nešiotis akmeniu
sustingusią nuoskaudą
žodžius botagu
paversti lengviau? nei
juos pražydinti
dangumi paversti
gyvenimą sunkiau? nei
kurti pragarus sau
ir kitam
visada sau
sau pirmiausia
nors labai norėsis
tikėti kad ne
glausk žodį kaip tvarstį
kaip kvepalus skleisk juos
kaip giesmę giedok
savo meilę gyvenimui sau
ir žmonėms
išglostyk žaizdą kiekvieną
nes laikrodis tiksi
nes viskas praeina
nes nieko nėra
kas užmiršta bus
jokiais pelenais
nepavirs tai
ką ištarei kartą
ir neatpirkai
savo meilės krauju...
-la-
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą