silpsta klausa –
vis sunkiau
girdžiu
saldžiabalsius
silpsta rega –
vis sunkiau
įžiūriu
gudriaveidžius
žingsniai lėtėja –
vis greičiau
atsilieku
nuo skubančių
prastėja dėmesys
vis mažiau rūpi
praeinantys
mažmožiai
vis lengviau
užmirštu
prašalaičius
tik ištikimųjų
veidai
nušviečia
likusį kelią
kaip pilnatis
naktį
koks giedras
jų akių
dangus
kokie žvaigždėti
jų žvilgsniai
neužmirštami
neištrinami
nepraeinantys...
2025 06 29
-la-
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą